Dizainas ir kūrimas
Alfa 155 gimė 1986 metais kaip Projektas Nr. 164, originalus pavadinimas turėjo būti 150. Dizainas kurtas IDEA Moncalieri Institute, kaip evoliucija Alfai 75 (pavadinimas 150 buvo keliamas iš 2x75). Vėliau Alfa Romeo vadovas Razelli keitė pavadinimą į 155, nes "taip geriau skamba". 155 kurta šiek tiek didesnė, nei 75ta, 110mm ilgesnė ir 30mm ilgesne baze. Pagrindinis skirtumas yra kaip jėga skirstoma važiuojant keliu, paprastai kalbant, kaip ir visų "modernių" Alfų (taip pat Alfasud), varomi priekiniai ratai. Tai ko gero vienintelė priežastis, kodėl 155 sulaukė ne tiek dėmesio, kiek buvo tikėtasi iš Alfistų. Vis tik Alfa 155 išlaikė agresyvią pleišto formą.

Pradiniai IDEA brėžiniai buvo beveik identiški, kaip masinės gamybos modelio, neskaitant vienų ratų dizaino, kuris, dėkui dievui, nepasiekė masinės gamybos. Vienas priekaištas 155tos dizainui galėtų būti, kad nėra guminių juostų ant durelių, kas vis tik apsaugotų šonus prekybos centrų stovėjimo aikštelėse. Taip pat ne kritinis, bet šioks toks minusas yra šoniniai veidrodėliai. Nežinia kodėl, bet pastebėta, kad jie labai traukia visokio plauko "veidrodėlių spardytojus".

Alfa 155 kurta ant FIAT Tempra/Tipo bazės ir pradėta gaminti Pomigliano d'Arco gamykloje Neapolyje ir vėliau Arezėje. 700 milijardų lirų buvo investuota į 190 automatizuotų robotų, kad užtikrinti surinkimo kokybę. 200 automobilių bandymuose sukorė daugiau kaip 6.5 milijonų kilometrų. 70% kėbulo yra cinkuoti. Išorinės skardos cinkuotos iš abiejų pusių, bet vidinės skardos ir dugnas cinkuoti tik vienoje pusėje.

Kėbulo tipai
Alfa 155 buvo gaminama dviejų kėbulų tipų, bet iš tiesų tai nėra taip paprasta. 155 gamybos metais atlikta keletas dizaino revizijų ir tobulinimų, kartais tai glumindavo eilinius vartotojus. Pirmas leidimas buvo vadinamas "narrow-body", kurių ratų arkos buvo siauresnės ir plokštesnės, nei "wide-body". Dėl grožio taip pat būta įvairių nuomonių. Pirmų mašinų (gamintų '92-'93 metais) neaplenkė dizaino pakeitimai. Visų pirma, tai priekinės grotelės. Vietoj grotelių, einančių šalia trikampiuko, pradėtos montuoti grotelės, dekoruotos tinkleliu, įspaustu gilyn, arčiau radiatoriaus. Taip pat šis grotelių tipas buvo naudojamas ir "wide-body" automobiliuose. Pilnai dažomi bamberiai buvo pradėti montuoti '93/'94 metų automobiliuose.

Pirmais gamybos metais automobiliuose buvo montuojami grandininiai 1.8 arba 2.0 litro 8 vožtuvų aliuminiai varikliai. V6 tipo (tobulintas nuo 1979 metų) ir Q4 varikliai (Lancia 16v Turbo, Lampredi agregatas) buvo montuojami į abiejų kartų automobilius. Tik vėlesniuose "wide-body" automobiliuose pradėti montuoti 1.8 8 arba 16 vožtuvų arba 2.0 16 vožtuvų varikliai.

1995 metų balandį pristatyti "wide-body" modeliai. 25 mm platesne priekine važiuokle, žeminta pakaba ir nauja "Quickrack" vairo sistema (2.1 apsukimo nuo ribos iki ribos). Alfa 155 turėjo greičiausiai veikiantį vairo stiprintuvą tarp tuometinių automobilių gamintojų bei patobulintą. Žurnalistai 155tos vairavimo stilių prilygino kartingui. 1995 metais pristatytas ir patobulintas 2.0 litro 16 vožtuvų variklis, kurį kūrė "Ingegnere" Allessandro Piccone bei surinkinėjamas Pratola Serra variklių gamykloje. Variklis darytas iš lengvo plieno ir turėjo aliuminę 16 vožtuvų galvą (Šįkart su diržu, o ne grandine). 1.8 16v variklis pasirodė po metų, 1996 metais, praktiškai tokio pat dizaino.

2492cc lengvo lydinio agregatas, naudojamas 155toje yra daugelį metų naudoto Alfoje V6, evoliucinis variklis. 3.0 blokas imtas iš 164 ir 75 serijos, perdarytas, kad tilptų traversas ir modernizuotas įmontuojant naujesnius vožtuvus.

Q4 gana įdomus 155 variantas. Pradžioje gamintas tik su vairu kairėje pusėje, keturiais ratais varomas, Lancia varikliu ir Garrett T3 turbina. Taigi, praėjusi Alfa Romeo inžinierių dirbtuves tai galingiausia 155. Q4 turi 155 kėbulą, Lancia Delta bazę ir jos važiuoklę. Q4 transmisija gana sudėtinga: trys diferencialai – priekyje paprastas, centre su Ferguson viskozine mova, bei Torsen tipo savaime užsiblokuojantis diferencialas gale. Kelyje tai tampa ralio stiliaus automobiliu, turinčiu 47/53 jėgos paskirstymą, sportišką vairavimą.

1995/96 metais leisti automobiliai tikra maišalynė. Turi žinoti ką perki. "Widebody" 1.8 TS gali turėti 8 arba 16 vožtuvų, V6 gali būti "narrowbody" arba "widebody" ir gali turėti "Quickrack" arba ne. 1995 metų V6 plačiau žinomos kaip "Sport" modeliai, tuo tarpu 1996 visi modeliai gali būti komplektuojami su Sportpack'u. Susipainiojote? Susipainiosit!{mospagebreak}

Interjeras
Nei vienas modelis nėra pelnęs Italų mašinoms būdingos kritikos, kaip neįprasta vairuotojo padėtis, bet aptariama kaip viena paskutinių Alfų, kuriai būdingi dizaino bruožai. 155toje galėtų tilpti ir aukštesni vairuotojai, na gal išskyrus "trumpakojus". Vietos virš galvos yra pakankamai, todėl patogiai turėtų jaustis ir aukštesni, nei 1.8 m ūgio vairuotojai.

Salonai buvo kritikuojami, esą jie senamadiški, blankūs ir paprasti. Per penkis gamybos metus, 155tos prietaisų skydelis šiek tiek pakito, bet vis tiek atrodo kampuotas lyginant su 156tos moderniu ergonomišku dizainu. Skydelyje yra nemažiau nei 22 lemputės ir daugiau, jei pas jus yra įmontuota pilna Kontrolės panelė. Žurnalas "Auto Express" dalinai kritikavo vairo kolonėlę, neva ji per daug komplikuota. Nors ją lengva naudoti, viskas po ranka. Elektriniai langų junglikliai perkelti iš neįprastos vietos 75toje į daugiau įprastas vietas durelių rankenose ir papildomas durelių užrakinimo mygtukas pageidaujant įmontuojamas šalia priekinių priešrūkinių žibintų jungtuko.

Užvilkimai - tradiciškai sportiškos medžiagos, bet yra retų modelių su odiniais ar dalinai odiniais apmušalais. Apmušalai dažniausiai šviesiai pilki ankstesnės gamybos mašinose arba tamsesni su raudonomis juostelėmis naujesnėse mašinose.Vairuotojo sėdynė turi aukščio reguliavimo svirtelę bei reguliuojamą ranktūrį. Kai kuriems vairuotojams norėtųsi šiek tiek daugiau vietos kojoms. Galinėse sėdynese vietos praktiškai yra dviem asmenim, viduryje yra tiktai simbolinė vieta. Galinis ranktūris yra išimamas, taip atidarant vienintelį priėjimą prie bagažinės iš vidaus. Tai pagrindinė problema iš praktiškumo pusės, sudaranti nepatogumų gabenant didesnius krovinius. Bet ar tai turi didelės reikšmės, jei jūs vairuojat nuostabią Alfą 155?

Super versija išleista 1996 birželį įnešė šiek tiek daugiau prabangos ir komforto. 30mm aukštesnė pakaba, aukštesnio profilio padangos kartu su 15 colių lengvo lydinio ratais, medžiu inkustruotais vairu, dalimi panelės bei durelės. Šiose aukščiausios klasės 155tose dažnai buvo montuojamas oro kondicionierius, taip pat ir klimato kontrolė, anksčiau būdavo montuojama tik į V6.

Dar viena populiari opcija buvo Sport paketas, kurio kaina siekė 1020 eurų 1995 metais. Į komplektą įėjo juodi arba tamsiai pilki 16 colių penkių stipinų Speedline lengvo lydinio ratai su 205/45/16 padangomis, kėbulo spalvos slenksčiais ir "bagažinę apgaubiančiu" galiniu spoileriu. Šios versijos leistos po 155 pergalių trasose ir kainuoja brangiau. Palyginimui vien ratai dabar kainuoja apie 900eurų, ir tai jei juos rasit prekyboje.

Ratų dizainas yra ganėtinai svarbus 155tai. Daugumą ankstesnių ratų diskų kentėdavo nuo korozijos. Juos sudėtinga renovuoti, nes plastikinės dalys paprasčiausiai išlūždavo. Dauguma 1996 metais leistų mašinų turėjo modernizuotus diskus, panašius į tuos, kurie būdavo montuojami ant 145 ir 146 modelių. Jie buvo ilgaamiškesni ir labiau tiko prie 155tos stiliaus. Dabar galima gauti dėvėtų diskų nepaisant Alfoms būdingų 4x98 išmatavimų, kas šiek tiek riboja pasirinkimą. Daugelio stipinų ratai geriausiai tinka prie 155 aštrių linijų ir yra labai pamėgti tarp 155tų gerbėjų. Daug detalių vis dar yra rinkoje, taigi mašinos išlaikymo kaštai yra patrauklūs žmonėms, kurie dairosi į 155.{mospagebreak}

Vairavimo stilius
Nelabai aišku dėl ko (nekreipiant dėmesio į įprastą spaudos antiAlfišką požiūrį), Alfa 155 pradžioje nebuvo populiari. Dabar Alfa Romeo savininkai iš naujo atranda 155tą ir pripažįsta jos vietą automobilių istorijoje. Alfa 155 tenkina daugelio poreikius, nuo standartinio šeimos automobilio iki sportinio sedano. Taip kad, žmogus, rinkdamasis 155tą teturi nuspręsti kuris kėbulas jam malonesnis akiai ir koks variklis tenkins jo poreikius. Aprašyti 155tos vairavimo stilių galbūt geriau būtų palikti profesionaliems žurnalistams, kurie pripažino Alfą 155.

Žurnalas "Carweek" (12 1994) automobilį apibūdino kaip "plaukiojantis vairavimas, pasenęs interjeras ir labai nepatogi vairuotojo sėdėsena", pastatydami ją į paskutinę vietą grupėje su SEAT Toledo 2.0 16v ir Honda Civic VTi. Tai nesąžininga, turint omenyje, kad testuojama Alfa 155 buvo 2 metų senumo buvo statoma kartu su dviem naujais, galingesniais modeliais. Spaudos kritika "narrowbody" vairavimo atžvilgiu sušvelnėjo po važiuoklės praplatinimo. Tąkart 155 pelnė antrą vietą testuose.

"Auto Express" (08 1995) testuose 155tą pastatė su BTCC konkurentais Ford Mondeo ir Nissan Primera. Vėliau apibūdino kaip " žemesnė, švelnesnė ir standesnė nei jos pradininkė. Naujas variklis skamba kaip tikras italas ir nusipelno vietos po kapotu. Gana paprasta, kampuočiausia ir greičiausia iš šios trijulės, su mažai linguojančiu kėbulu."

Kai kėbulo tipo pasirinkimas ir važiuoklės plotis turi įtakos vairavimo charakteristikoms, gali varijuoti nuo variklio ir varomųjų ratų. V6 turinti variklį 155 bus sunkiau valdoma, nei įprasta 2.0 155. 100 kg sunkesnis V6 priekis prasčiau subalansuotas, nei standartinės 2.0 ar 1.8. Dvilitrės (įskaitant ir Q4) skaitomos geriausiai išdirbtos vairavimo, balanso ir išlaikymo atžvilgiu. Geriausią sukibimą su danga turi Q4.

155 sukamumas per mažas, kaip ir visų priekiu varomų automobilų, bet už jos vairo jaučiamasi saugiau, nei kitų gamintojų. Ją labai lengva atstatyti į važiavimo trajektoriją. Sumontavus geresnes spyruokles, tokias kaip Eibach, gerėja vairavimo kokybė ir komfortas, lyginant su gamykliniu komplektu. Mūsų keliais važiuojant dinamiškiau ir agresyviau, gali jaustis, kad automobilio galas yra per lengvas ir pavojingai linguoja. Lygesniuose keliuose galas puikiai jaučiamas ir valdomas, kai iš posūkių išeinama didesniu greičiu.

Autožurnalistai nelabai mėgo 155 vairavimo stilių, bet jiems labai patiko variklius. "Car" žurnalas 1995 metų liepą štai kaip apžvelgia 155tą "Kas daro šį variklį nuostabiu, tai - jo agresyvumas. Dabartiniais katalizatorių, elektronikos valdymo laikais, Alfos variklis kaip visada džiugina savo garsu ir charakteristikomis. Tave jis veda per preciziškai švelnų greičių dėžės perjungimą, atsakingą darbą, kai tu valdai šią jėgą. Vairuodamas Alfą 155, vairuoji tobulybę. Šeimos automobilis pajėgus patenkinti entuziastą. Paplokime triskart Alfai 155 2.0 Twin Spark 16v, sportiniam sedanui kurtam pagal Alfos tradicijas." Šį kartą jau pagyros, lyginant su praėjusiais komentarais apie Alfa 155. Kai buvo pristatytas 2.0 16V variantas, jis buvo lyginamas su SEAT Toledo "Auto Express" žurnale. Taip, net ir 1995 SEAT keliaklūpščiavo paskui Alfą, vedamas už rankos Walter'io DaSilva.

Alfa 155 naudoti varikliai viena ar kita forma yra tikri "Alfa tradizione". Vėlesni 1.8 ir 2.0 agregatai galėjo būti gaminami su FIAT įsikišimu ir Q4 variklis iš Lancia, bet jie visi yra reguliuoti Alfos gamykloje ir atitinka Alfos kokybę. 1.8 ir 2.0 variklius reikia "spausti", kad išnaudoti jų potencialą ir charakterį. 16 vožtuvų agregatai turi būt išsukami iki 3-3.500 apsukų, kad išspaust jų potencialą. V6 iš vienos pusės yra šiek tiek vangus agregatas, nepaisant to, kad tai turėjo būti greičiausias modelis. Keturių cilindrų varikliai lengvai stumteli vairuotoją nugaron, tuo tarpu V6 galima jausti malonų spaudimą visu kūnu, ypač posūkiuose.

Problemos
8 vožtuvų varikliai turėtų būti patikimiausi iš visų variklių, dirbdami daug tūkstančių kilometrų be jokių problemų. Variklis tikrai yra patikimas. Galimos bėdos: galvos tarpinė ir variklio grandinė.
16 vožtuvų varikliai yra sportiškesni keturių cilindrų varikliai, tuo tarpu pagrindinė problema variatoriaus gedimai. Tai sukelia keistą garsą, lyg tai būtų dyzelinis variklis. Pradžioje šis garsas girdimas užvedant variklį, variatoriaus sudilimui progresuojant, garsas išlieka vis ilgiau. Manoma, kad gedimą gali sukelti nepalaikomas tepalo lygis, variatorius gali sudilti po 65 tūkst. km. Galima gauti naujos gamybos, patobulintą variatorių. Aptarnavimo periodai yra ilgesni, nei 8 vožtuvų varikliams, bet ilgaamžės detalės, tokios kaip platininės žvakės gali būti brangokos. Pagrindiniai diržai taip pat sudyla maždaug po 65tūkst. km, bet patariama juos keisti po kas 60 tūkst. km. Dar viena silpna 16v variklių vieta yra problematiškesnė, tai - pagrindinis velenas.
V6 varikliai yra labai patikimi, bet jų eksploatacija gedimo atveju bus labai brangi. Priėjimas nėra idealus, taigi kartais ir paprasti darbai gali užtrukti ilgiau, nei planuojama, diržų pakeitimas gali užtrukti iki keturių valandų. Oro išvarymas iš aušinimo sistemos yra sudėtingas, variklis gali greitai užkaisti, kas po to sektų, tai greičiausiai galvos tarpinės ir perkaitimo problemos. Varikliai gali tapti nemėgstamais dėl sunkumų keičiant galinius cilindrus.
Q4 varikliuose - velenai, vandens pompa ir galinė ašis gali pradėti triukšmauti. Galinis diferencialas gali rakintis ir problemos gali tapti tikrai didelėmis, jei nebus tuo pasirūpinama iš anksto. Įprastos turbinos problemos, jei su ja elgiamasi netinkamai.

 Apibendrinimas

• Ne turbininiai automobiliai turi nepasotinamą apetitą liambda zondams, kurio niekas negali paaiškint. Jie sukelia netolygų važiavimą ir variklio išsijunginėjimą.
• Galiniai stabdžių suportai genda ir rankinis stabdis žiemą dažnai prišąla.
• Priekinės šakės susidėvėjimas sukelia trukčiojimą ir lingavimą stabdant.
• Vairo traukės problemos.
• Valytuvai... Berods kiekviena 155ta turi bėdų su valytuvais. Jie arba daužosi į kapotą, nulupdami dalį dažų arba "išeina" iš savo veikimo ribų. Sutvarkyti galima išvalant varikliuko kontaktus, įstatant 145-146tos kojeles, dar vienas sprendimas - rėlė.
• Netolygus darbas esant laisvoms apsukoms. Galimos problemos liambda zondas, vandens temperatūros daviklis ar laisvos eigos vožtuvas.
• Radio antena įmontuota į galinio stiklo šildymo tinklelį. Bet koks bandymas su ja žaisti gali baigtis šildymo tinklelio sugadinimu.
• Užsidega įspėjamoji ABS lemputė. Reikėtų patikrinti ar galinės stabdžių lempos veikia.

Išvada - pirkit! Tai taip paprasta. 155ta - solidi, praktiška mašina, kuria liks patenkintas kiekvienas. Tai nepakankamai įvertintas sportinis sedanas, malonus vairuoti, kurio variklio garsas visada sukelia malonią šypseną. Reikalaukite serviso knygelės, mašinose, kurios pravažiavę daugiau kaip 100 tūkst. km, diržai ir variatorius turi būti pakeisti.